duonkubilis — dúonkubilis dkt. Dúoną mi̇̀nko dúonkubilyje … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
diečka — ×diečkà (brus. дзeжкa) sf. (4) 1. statinė, kubilas: Pilk miltus diečkon Glv. Nešk diečką su pamazgom karvei Slk. Stovi diečka medaus LTR(Prng). 2. Dl duonkubilis: Pilna diečka buvo prikilusi duonos Stk … Dictionary of the Lithuanian Language
duonkepis — 1 duonkepis sm. (1) Smn, Šk, duonkepỹs (3a) Užv 1. krosnis duonai kepti: Ar ir duonkepis po tuo pačiu stogu? rš. Daug trobų sudega iš duonkepio Grg. Reik duonkepį iškūrinti Kal. Sesuo kepa duoną duonkepy J. Medžius drūktus palik duonkepiams ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
duonkepė — duonkepė̃ sf. (3a), duonkepė (1) 1. Švnč krosnis duonai kepti: Troboje džiovinama ant karšto mūro, duonkepėje rš. Duonkepės vienur pakuriamos iš virtuvės rš. 2. kepykla: Duonkepėse nedirbo, todėl kitą dieną labai stigo duonos VŽ1905,194. 3. Nmč… … Dictionary of the Lithuanian Language
duonmaišis — 1 duonmaišis sm. (1) J, duonmaišỹs (3a) žr. duonkubilis: Įrito didžiausią duonmaišį Erž. Uždenk duonmaišį, juk nerūgs duona Pgr. Pilną duonmaišį duonos priminkė Krkl. Duonmaišỹs visumet buvo pilnas: aštuoni vaikai augom Grd … Dictionary of the Lithuanian Language
duonminkis — sm. (1) J, Plt duonkubilis: Įmaišiau duonos pilną duonminkį Tv … Dictionary of the Lithuanian Language
duonrėčkė — ×duonrėčkė (hibr.) sf. (1) duonkubilis: Duona išsikėlė ir drimba iš duonrėčkės Pšl … Dictionary of the Lithuanian Language
keptuvė — keptuvė̃ sf. (3b) DŽ, keptùvė (2) NdŽ 1. GK1934,84 plokščias metalinis indas sklindžiams, mėsai ir kt. kepti: Katrytė atsinešė iš kamino dešros, padėjo ją ant keptuvės, pridėjo sviesto ir pastatė ant ugnies J.Balč. Keptuvėj čirškė bulvės ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
kerėbla — sf. (1) 1. Sv, Pšš trišakis medelis, statomas žemyn šakomis, vartotas tam tikram žaidimui, kerepėža; plg. kerėpla 1: Riogsok už stalo kaip kerėbla! Krš. 2. Krk padargas, ant kurio statomas duonkubilis su duona: Mūsų kerėbla stovi klėties pašalyje … Dictionary of the Lithuanian Language
kubilas — kùbilas (plg. vok. Kübel, l. kubeł) sm. (3b) 1. DP170, R89,233, MŽ117, K statinė plačiu dugnu miltams, grūdams supilti, daržovėms rauginti, skysčiams laikyti: Pilnas kùbilas grūdų, daugiau jau nebetelpa Pkn. Kviečių yra keturi kubilai Lp.… … Dictionary of the Lithuanian Language
